BuzzerBeater Forums

Jaunas, ambicingas ir nebijantis rizikuoti – kas yra ZSTP?

Artėjant BuzzerBeater Lietuvos rinktinės trenerio rinkimams, vis dažniau girdimas vienas vardas – ZSTP, BC Zastupas strategas. Nors amžiumi jis dar priklauso jaunajai trenerių kartai, ambicijų jam netrūksta. Pats kandidatas sako, kad svarbiausia ne kalbos, o darbai.

Jo ryšys su BuzzerBeater prasidėjo dar vaikystėje. Šeimos istorija žaidime siekia gilias šaknis – senelis rungtyniavo dar nuo 3 sezono, o tėtis prisijungė 19 sezone. Tad galima sakyti, jog krepšinio vadyba jų šeimoje perduodama iš kartos į kartą.

Akademinių žinių ZSTP taip pat nestokoja. Jis didžiuojasi baigęs legendinį BuzzerBeater universitetą Varšuvoje, kuriame, kaip pats juokauja, buvo dėstoma viskas – nuo zoninės gynybos subtilybių iki spaudos konferencijų meno.

Ne visi žino, kad prieš pasukdamas į trenerio karjerą jis dirbo „Čili Pica“. Anot jo, būtent ten išmoko svarbiausių dalykų: dirbti komandoje, išlikti ramiam spaudžiant laikui ir priimti sprendimus tada, kai visi aplinkui praranda kantrybę.

Paklaustas apie Lietuvos rinktinės viziją, ZSTP išsako gana netradicinę poziciją.

«„Vien tik skaičiai nelaimi rungtynių. Aš žiūrėčiau ne tik į žaidėjų skillus, bet ir į jų potencialą bei asmenybę. Charakteris dažnai lemia daugiau nei vienas papildomas įgūdžio lygis.“»

Žinoma, rinkimų kampanijoje netrūksta ir nepatogių klausimų. Kandidatas atvirai pripažįsta turintis vieną teistumą. Vis dėlto, anot jo, „ten buvo pakišimas“, todėl šią istoriją jis priima su humoru ir neleidžia jai užgožti savo tikslų.

O kas slepiasi už trenerio įvaizdžio? Paklaustas apie mėgstamiausią gyvūną, ZSTP nedvejodamas atsako – vilkas.

«„Vilkas laimi ne vienas. Stipriausia jo savybė – gauja. Tokią komandą noriu sukurti ir Lietuvos rinktinėje.“»

Ar tokia vizija įtikins BuzzerBeater Lietuvos bendruomenę, paaiškės balsavimo metu. Tačiau viena aišku jau dabar – ZSTP į rinkimus ateina ne kaip atsitiktinis kandidatas, o kaip žmogus, kuris nebijo išsiskirti ir tiki savo planu.

Sveiki visi!

Galbūt šiek tiek per vėlai, todėl tikriausiai būsiu kaip Javtokas per paskutinius LKF rinkimus – paskutiniais mėnesiais važinėsiu po savivaldybes, dalinsiu kamuolius ir žadėsiu aukso kalnus, kuriuos, pasirodo, jau būna padalinę kiti du kandidatai.

Apie save daug nerašysiu. „BuzzerBeater“ žaidžiu nuo 39-ojo sezono, tad šis sezonas man jau bus 34-asis. Per tiek laiko teko matyti, kaip žaidimas keitėsi ir evoliucionavo – tapo dinamiškesnis, įvairesnis ir kartu labiau nenuspėjamas.

Kandidatuoju, nes noriu įnešti šiek tiek šviežumo ir naujų idėjų. Su visa pagarba Vilkui, jis jau daug metų atidavė Nacionalinei rinktinei, todėl manau atėjo laikas užleisti vietą kažkam naujam, turinčiam kitokį požiūrį ir daugiau patirties bei žinių.

Kažko revoliucingo nežadu, tačiau noriu pristatyti keletą dalykų, kuriuos, mano nuomone, reikėtų pakeisti, kad Lietuvos Nacionalinė rinktinė vėl grįžtų į elitą:

* Nacionalinės rinktinės vyr. treneris turi labai gerai sutarti su aukščiausių lygų manageriais. Akivaizdu, kad geriausi Lietuvos žaidėjai žaidžia jų komandose, todėl geras bendradarbiavimas yra būtinas.

*Staff'e pilnai pakanka dviejų žmonių. Kuo daugiau nuomonių, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras chaosas. Sprendimus turi priimti nedidelė, susidirbusi komanda.

*Nacionalinėje rinktinėje turi ir privalo žaisti geriausi Lietuvos žaidėjai. Čia neturėtų būti vietos asmeninėms simpatijoms ar kitoms priežastims.

*Patyrusiems manageriams nereikia nurodinėti, kaip treniruoti jų žaidėjus. Žmonės, kurie šį žaidimą žaidžia daugelį metų ir jau yra išugdę ne vieną Nacionalinės rinktinės žaidėją, patys žino, kaip geriausia kelti savo žaidėją.

*Vyr. trenerio pareiga – nustatyti geriausią taktiką, įvertinti tikimybes laimėti ir priimti sprendimus kartu su patikimiausiais Nacionalinės rinktinės žaidėjų kėlėjais.

*Naujiems ar mažiau patyrusiems manageriams vyr. treneris turi suteikti gaires ir padėti suprasti, kaip tinkamai ruošti žaidėjus Nacionalinei rinktinei.

*Vyr. treneris turi prisiimti atsakomybę už pralaimėjimus. Nereikia kaltinti kitų ar ieškoti pasiteisinimų ten, kur jų nėra. Pralaimėjimai yra žaidimo dalis, o trenerio darbas – iš jų pasimokyti ir kitą kartą būti geresniam.


Manau, kad diplomatija ir abipusis pasitikėjimas turi būti mūsų rinktinės variklis.

Galų gale, čia tik internetinis simuliatorius. Turėtume nuo jo atsipalaiduoti, mėgautis žaidimu ir bendrauti tarpusavyje, o ne kiršinti vienas kitą dėl dalykų, kurie iš esmės nėra tokie jau svarbūs.

Aš nežadu, kad laimėsime viską. Tačiau galiu pažadėti, kad rinktinėje bus bendradarbiavimas, pagarba, aiškūs sprendimai ir atsakomybė už juos.

Gero vakaro visiems ir gerų rinkimų!

Nugalės stipriausias! 🏀

Post scriptum:
Kalba parašyta ranka, ištaisyta chatgtp pagalba.

Last edited by Juice4you at 8/9/2026 11:40:50 AM